Geras dirvožemis turi daug savybių, kurios gaunamos naudojant aukštos kokybės neapdirbtas žaliavas atitinkamomis proporcijomis. Pakeitus dirvožemio žaliavas ar jų maišymo santykį, pasikeičia dirvožemio savybės, o taip pat ir paskirtis.
Pagrindinės dirvožemio sudedamosios dalys yra organinės ir neorganinės medžiagos bei mineralai. Organinės medžiagos yra, pavyzdžiui, durpės ir kompostas, o mineralai – smėlis, smulkusis smėlis ir molis. Be to, dirvožemio savybės pagerinamos pridedant kalkių, įvairių trąšų ir kitų priedų.
Durpės yra puiki žaliava augimo substratui. Norimos dirvožemio savybės pasiekiamos naudojant įvairių rūšių sodo durpes. Šviesios durpės yra jaunos, mažai sudurpėjusios, o jose galima aiškiai matyti samanų likučius. Dėl šviesių durpių dirva tampa smulkiagrūdė ir ne tokia pralaidi vandeniui. Durpėms senstant ir yrant, jos patamsėja, struktūra tampa smulkesnė, be kita ko, didėja ir humuso dalis. Tamsios durpės naudojamos tokiame dirvožemyje, kurio organinės medžiagos yra labai patvarios.
Kompostas yra organinė medžiaga, skaidoma rūgštinėmis sąlygomis. Aukštos kokybės kompostas atgaivina dirvą, papildo ją įvairių naudingų mikroorganizmų kolonija, taip pat organinėmis medžiagomis.
Įvairūs natūralūs mineralai formuoja dirvožemio struktūrą, daro jį gerai laidų vandeniui ir suteikia norimą masę. Smulkesnės medžiagos, ypač molis, taip pat veikia kaip cheminiai tarpsluoksniai ir neleidžia vandenyje tirpioms maistinėms medžiagoms išsiplauti iš šaknų.
Trąšos padeda reikalingoms maistinėms medžiagoms patekti į dirvą tinkamomis proporcijomis. Naudojant vandenyje tirpias mineralines trąšas, gaunamas tikslus norimas maistinių medžiagų kiekis dirvoje. Ilgalaikis dirvožemio tręšimo poveikis pasiekiamas naudojant specialias lėto veikimo trąšas, trupančias natūralias mineralines medžiagas ar organines trąšas, kurių maistines medžiagas augalai palaipsniui pasisavina dirvožemyje esančių mikroorganizmų pagalba.
Kalkės dirvą veikia keliais naudingais būdais. Kalkės reguliuoja augalams per rūgščių žaliavų pH ir nustato tinkamą lygį. Didesnis pH teigiamai veikia daugelio maistinių medžiagų pasisavinimą. Tinkamai parinktos kalkės papildo dirvą būtinomis maistinėmis medžiagomis, kalciu ir magniu.
Kuomet anglis sudaro vis daugiau patvarių junginių, dirvožemyje per ilgą laiką susidaro humusas. Humuso nauda augalams yra daugialypė, tačiau pirmiausia, humusas gerina šaknų vystymąsi, o tai yra svarbus augalo gerovės rodiklis. Humusas dedamas į dirvą jau paruoštas, tad sodininkui nereikia laukti tūkstančius metų, kol humusas dirvožemyje susiformuos natūraliai.